Centralizuotų bankų problema ir kodėl kripto yra neišvengiama
Satoshi Nakamoto sukurdamas Bitcoin, turėjo vieną svarbų tikslą. Panaikinti patikimos trečiosios šalies poreikį ir suteikti galimybę dviem norinčioms šalims sudaryti tiesioginius sandorius, nesusiduriant su pasitikėjimu grindžiamo modelio trūkumais.
Bet kodėl? Priežastis ta, kad šiuolaikiniai bankai turi trūkumų, kurių pasekmes galiausiai pajunta vartotojas. Dėl savo centralizuoto pobūdžio jie yra priklausomi nuo žmogaus įsikišimo. Jie gali būti nepatikimi, pažeidžiami saugumo grėsmių, imti beprotiškai didelius mokesčius ir net būti šališki.
Būtent dėl šių dabartinių pasaulio finansų sistemų problemų ir trūkumų kriptovaliutos ateityje nuties kelią geresnei bankininkystės ir mokėjimų patirčiai.
Nepatikimumas
Tradiciniai centralizuoti bankai gali būti nepatikimi. Jei naudojatės mobiliąja bankininkyste, o jų serveriai neveikia, negalėsite pasiekti savo finansų, nebent nueisite į vietinį bankomatą ir išsigryninsite pinigus popieriniais pinigais. Problema ta, kad bankomatai taip pat gali būti neveikiantys, ypač besivystančiose šalyse gyvenantiems žmonėms.
Įsivaizduokite, kiek vargo tektų patirti, jei atsidūrtumėte situacijoje, kurioje jums skubiai reikia pinigų, bet jūsų banko mobilioji programėlė atlieka techninę priežiūrą. Ironiška, kad jūs patikite savo pinigus bankams, o mainais jie tampa jūsų finansų sargybiniais.
Taip pat pastaruoju metu pasaulyje matėm situacijų, kai bankai blokuoja savo klientų sąskaitas ar nustato grynųjų pinigų išdavimo limitus bankomatuose.
O kriptovaliutos niekada nedingsta, nes yra naudojamos automatizuotos sistemos, kadangi jų programinė įranga iš prigimties nereikalauja per daug žmogaus sąveikos ar įsikišimo. Todėl jomis galima naudotis bet kuriuo paros metu, įskaitant savaitgalį ir švenčių dienas.
Šiandien kriptovaliutos paprastai perkamos per kriptovaliutų mainų platformas ir laikomos saugiose ir patikimose kriptovaliutų piniginėse, pavyzdžiui, Trezor arba Ledger.
Beprotiški mokesčiai
Federalinio Vartotojų finansinės apsaugos biuro duomenimis, bankai kasmet uždirba daugiau nei 15 mlrd. dolerių iš mokesčių už sąskaitos pereikvojimą (overdraft). Tai 15 mlrd. dolerių sunkiai uždirbtų pinigų iš žmonių kišenės į jų kišenę. Šiuo metu overdrafto mokesčiai turėtų būti neteisėti. Dėl overdrafto mokesčių paprastas puodelis kavos gali pabrangti nuo 3 iki 35 JAV dolerių.
Tai ne vienintelis mokestis, dėl kurio reikia nerimauti; mokesčiai gali būti įvairių formų, įskaitant mokesčius už pavėluotas baudas, grąžinimą, naudojimąsi ne tinklo bankomatu, pinigų pervedimą, neveikimą ir tarptautinių perlaidų mokesčius.
Kai asmeniui prireikia klientų aptarnavimo, iš jo gali būti imamas mokestis vien už tai, kad jis kreipiasi pagalbos į tikrą žmogų. Kita vertus, kriptovaliutomis už operacijas neimama tiek daug mokesčių.
Dažniausi mokesčiai už sandorius kriptovaliutomis vadinami ”gas fees”, kurie iš esmės yra atlygis kasėjams už sandorių įtraukimą į blokų grandinę arba minėtų sandorių vykdymą.
Sandoriai gali užtrukti visą amžinybę
Naudojant centralizuotus bankus, sandoriai gali užtrukti labai ilgai, priklausomai nuo sandorių tipo. Didelėms grynųjų pinigų sumoms arba tarptautiniams mokėjimams gali prireikti savaitės ar daugiau. Iš pradžių tai gali atrodyti gerai, bet ką daryti, jei atsidūrėte tokioje situacijoje kaip Ukrainos ir Rusijos karas. Jūs neturite savaitės, jūs turite tik kažkiek minučių.
Skirtingai nei tradicinės bankų sistemos, kuriose reikia laikytis eilių ir protokolų, kriptovaliutų operacijos atliekamos itin greitai. Dėl to kriptovaliuta per dieną gali atlikti daugiau operacijų nei tradicinės bankų sistemos.
Šis gebėjimas iškelia jas aukščiau už bankus, nes jos suteiktų ekonomikai geresnes galimybes sparčiai plėstis. Kriptovaliutos neturi darbo valandų ir yra prieinamos 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.
Žmogaus šališkumas
Kadangi banko operacijos ir finansinės paslaugos priklauso nuo sąskaitų numerių ir asmeninės informacijos, jos gali būti šališkos. Kilus nesutarimams su tam tikro banko pareigūnais, finansinę paslaugą teikiantis pareigūnas gali tyčia vilkinti operacijas arba, dar blogiau, įšaldyti jūsų turtą. Kiekvieną mėnesį bankai ir biržos įšaldo tūkstančių žmonių santaupas.
Šiuolaikiniai centralizuoti bankai turi jūsų demografinius duomenis, kilmės informaciją ir išlaidų įpročius. Norite tikėkite, norite ne, bet jų elgesys su klientais kartais gali būti paveiktas jų duomenų. Tačiau gali būti ir blogiau; bankai gali areštuoti savo pačių klientus.
2021 m. pabaigoje buvo suimtas Džo Morrou, 23 metų vyras, kuris teigė, kad JAV bankas atsisakė išgryninti jo čekį po to, kai jį rasistiškai įvertino ir teigė, kad atlyginimo čekis buvo suklastotas. Žinoma, Džo Morrou sulaukė teisingumo ir gavo kompensaciją, tačiau tai nekeičia fakto, kad centralizuotus bankus blogiems sprendimams priimti gali paveikti paprasčiausias žmogaus šališkumas.
Kriptovaliutos yra visiškai laisvos nuo trečiųjų šalių kontrolės. Šis decentralizuotas pobūdis sumažina žmonių sąveiką, todėl jos yra laisvos nuo šališkumo. Kriptovaliutos jūsų nevertina ir neprofiliuoja, kaip tai daro centralizuoti bankai.
Duomenų rinkimas
Daugelis platformų šiandien dalijasi jūsų duomenimis su trečiosiomis šalimis. Tačiau vienas dalykas yra socialinės žiniasklaidos platformai rinkti jūsų duomenis, o kitas dalykas – bankui rinkti jūsų konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, paso ar asmens tapatybės duomenis, gyvenamosios vietos adresą ar informaciją apie įsidarbinimą.
Bankams tokio pobūdžio informacija reikalinga, nes jie veikia pagal pasitikėjimu pagrįstą modelį arba specializuotus mechanizmus, reikalingus reaguoti į tam tikrą grėsmės profilį.
Užuot piktinęsi Tiktok ar Facebook dėl netinkamo jūsų duomenų tvarkymo ar pardavimo, tikrieji blogiečiai šiuo atveju yra centralizuoti bankai. Pirkiniai parodo, kur esate, kas jums patinka, ir daug daugiau. Centralizuoti bankai gali dalytis jūsų asmeniniais ir jautriais duomenimis su savo filialais, partneriais ar trečiųjų šalių pirkėjais.
Bankai ne tik vagia iš jūsų pinigus, bet ir iš jūsų uždirba. Kaip galite pasitikėti bankais, jei net negalite patikėti, kad jie pasirūpins jūsų asmeniniais duomenimis ar pinigais?
Saugumo problemos
Remiantis Accenture atlikto tyrimo duomenimis, bankai kasmet patiria vidutiniškai 85 bandymus įvykdyti rimtas kibernetines atakas, o trečdalis jų būna sėkmingos . Įgudę įsilaužėliai ir inžinieriai gali įsilaužti į daugelį interneto portalų ir mobiliųjų bankų programėlių. Dėl to kai kurie žmonės galiausiai praranda dideles grynųjų pinigų sumas iš savo sąskaitų.
Sistemose taip pat pasitaiko sukčiavimo atvejų ir ypač pinigų pasisavinimo atvejų. Dėl to prarandami sunkiai uždirbti pinigai. Dabar, naudojant kriptovaliutas, tokios grėsmės yra mažiau tikėtinos, nes dėl jų decentralizuoto pobūdžio nėra centrinio galios šaltinio.
Užuot pasikliovusi vienu centriniu galios šaltiniu, kriptovaliuta remiasi paskirstytu kompiuterių tinklu visame pasaulyje. Kriptovaliutos yra saugesnės ir patikimesnės, nes jos yra atsparios klastojimui, nes sandoriuose naudojami anoniminiai identifikaciniai numeriai.
Visada yra tam tikra sukčiavimo ar saugumo rizikos galimybė, nesvarbu, ar tai būtų centralizuota, ar decentralizuota sistema. Tačiau kai kalbama apie žmonių finansus, privatumą ir duomenis, žmonės dažniau yra linkę rinktis mašinas, o ne žmones.
Naudodamiesi kriptovaliutų galia, žmonės neturi kentėti dėl šiuolaikinės finansų sistemos trūkumų. Nors visa kriptovaliuta dar tik pradedama naudoti, milijonai žmonių jau naudojasi kriptovaliutų ir blokų grandinės privalumais. Žmonės nusipelno geresnių dalykų!
