Cato instituto prezidentas įspėja, kad pasaulinė CBDC plėtra suteiks vyriausybėms didžiulę kontrolę ir galią
Centrinių bankų skaitmeninės valiutos (CBDC) yra didžiausias Trojos arklys viso pasaulio piliečiams, teigia Cato instituto prezidentas Peteris Goettleris.
P. Goettleris, kuris nuo 2015 m. yra libertarinės krypties instituto prezidentas ir generalinis direktorius, teigia, kad CBDC yra tiesioginis atsakas į kriptovaliutų iškilimą.
“Kriptovaliutos taip pat suteikia galimybę sudaryti sandorius už tradicinio finansų sektoriaus ribų ir užtikrinant didesnį privatumą. Reaguodamos į šios inovacijos populiarumą, vyriausybės siekia visiškai priešingų tikslų: didesnės centralizacijos, priežiūros ir kontrolės.”
Goettleris, buvęs Barclays vadovas, sako, kad CBDC yra netinkami tenkinti visuomenės laisvės ir privatumo poreikius, nepaisant to, ką sako tarptautiniai bankų karteliai. Pasak jo, jie skubiai kuriami tik tam, kad padidintų valstybės ir jos kontrolierių galią.
“CBDC kuriami būtent todėl, kad jie suteikia vyriausybėms didesnę kontrolę ir galią. Tokia grėsmė asmens teisėms natūraliai skatins žmones ieškoti privačių sprendimų, o vyriausybės neabejotinai dės visas pastangas, kad sutrukdytų tokioms alternatyvoms, nes jos kenkia didesnei valdžios kontrolei ir galiai, kurią sukuria CBDC.”
Buvęs bankininkas taip pat sako, kad CBDC pateisintojai, teigiantys, jog naujoji sistema išlaikys pagrįstą anonimiškumo ir privatumo lygį, klysta. Jis sako, kad vyriausybės iš esmės prarastų visus tariamus CBDC privalumus, jei būtų leista vykdyti anonimines operacijas. Vienintelis būdas, kaip CBDC galėtų turėti kokį nors privatumo mechanizmą, yra atsisakyti galiojančių kovos su pinigų plovimu (AML) įstatymų, o tai, anot Goettlerio, yra nerealus lūkestis.
“Kai kurie šalininkai vis dar tiki, kad CBDC galima sukurti taip, kad privatumas būtų apsaugotas, tačiau toks požiūris yra naivus, nes vyriausybės pareigūnai negalėtų pasinaudoti tariama CBDC nauda, jei juose būtų galima vykdyti anonimines operacijas. Šis požiūris taip pat neatsižvelgia į tai, kad tariama CBDC nauda nebus įgyvendinta, jei žmonės turės alternatyvių mokėjimo galimybių. Pavyzdžiui, vyriausybės negalėtų programuoti piliečių išlaidų, jei žmonės galėtų naudoti grynuosius pinigus, o ne CBDC.
Taip pat labai sunku patikėti, kad vyriausybės įgyvendins CBDC su mažesniais reikalavimais, nei jos kelia privačioms įmonėms vardan saugumo ir apsaugos. Vienintelis būdas, kuriuo CBDC galėtų suteikti privatumo pranašumą, palyginti su sandoriais tradicinėmis mainų priemonėmis, yra tas, kad vyriausybė atsisakytų esamos kovos su pinigų plovimu (AML) sistemos. Tiesa ta, kad centrinių bankų darbuotojai neketina vykdyti anoniminių sandorių su visuomenės nariais – tai, ką vyriausybės jau uždraudė privačioms finansų įstaigoms.”
